Pagrindiniai televizijos reportažo elementai:
1. The Open: reportažo „atidarymas“, įžanga į pasakojimą, įvadinis sakinys. Būtent pradžia turi sudominti žiūrovą, patraukti dėmesį. Jei reportažas pristatomas žinių vedėjo – nereikia kartoti tos pačios minties, o pakomentuoti įvykį. Pradžia turi būti trumpa, lakoniška ir aiški, vedanti prie įvykio esmės. Reporteris kreipiasi į žiūrovą, stovėdamas tiesiai prieš kamerą.
2. The Package/Interview: reportažo arba interviu esmė. Rodoma vaizdinė medžiaga, išdėstomi svarbiausi faktai, pateikiamas interviu. Vizualinis pateikimas gali būti įvairus: žurnalistas filmuojamas taip, kad būtų matomas žiūrovams (puiki išeitis neturint foninės įvykio medžiagos – vietos vaizdų); galima naudoti grafikos elementus, pagyvinant reportažą ir aiškiai pateikant statistiką, skaičiavimus; galima naudoti archyvinius, seniau nufilmuotus vaizdus, susieti juos su naujo reportažo medžiaga (pvz.: kalbant apie euro kurso kritimą rodomi pinigų gamybos proceso vaizdai);
3. The Close: „uždarymas“, pabaiga, išvados, rekomendacijos, paaiškinimai. Pabaigoje turėtų nsukambėti aiškios reporterio išvados, padedančios įsiminti parodytą naujieną. Šis etapas ne mažiau svarbus, nei pradžia, mat žiūrovas yra linkęs įsiminti pirmus ir paskutinius reportažo akcentus.
4. The Tag: reportažo „uždarymas“, apibendrinamieji sakiniai, išvados, istorijos užbaigimas.
5. The Sign Off: aiškinamasis, informacinis sakinys. Pvz.: „matėte Vardenio Pavardenio reportažą iš Niujorko LNK žinioms”.
Svarbūs reportažo akcentai:
• The Bridges: „tiltai“, jungiantys dvi skirtingas reportažo dalis (pvz.: laiką ir vietą). Jų dėka lengvai, nuosekliai pereinama nuo vienos minties prie kitos.
• Stand-up's: „išstojimai“, kurių metu reporteris pradeda kalbėti tiesiai į kamerą (tiesioginio eterio metu arba įrašinėjant). Jie svarbūs tuo, jog leidžia žiūrovui susipažinti su asmeniu, pasakojančiu istoriją (reporteriu). Tai kuria artumo, gyvumo, įtikinamumo jausmą. Stand Up‘o filmavimo vieta turėtų atspindėti pasakojimą, temą, laiką, neklaidinti žiūrovo.
• Grafiniai įterpinai. Informatyvios lentelės, diagramos, grafikai, skaičiavimai, statistika. Grafikos naudojimas turi būti tikslingas, naudingas, atspindėti pasakojimą, jį papildyti.
• Archyviniai vaizdai. Kai neturime pakankamai medžiagos – naudojame praeityje fiksuotus vaizdus. Esant reikalui, galima palyginti tą pačią vietą, filmuotą seniau ir dabar.
• Užrašai. Reporteris gali naudotis užrašų knygele, tačiau joje pateikta informacija turi ne blaškyti, o padėti. Vietoj vientiso teksto derėtų pasižymėti esminius punktus, reportažo planą, skaičius, pavardes, matavimus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą