Kiekvienas žmogus turi unikalų balsą, tačiau tik dalis mūsų gali tapti profesionaliais tekstų skaitytojais/įgarsintojais/pranešėjais televizijoje.
Individualaus balso iš pagrindų pakeisti negalime, tačiau treniruodami, sekdami ir kritiškai vertindami savo kalbėseną žmonės geba pasiekti kokybiškų rezultatų.
Patartina mokytis iš televizijoje dirbančių profesionalų, turinčių daug patirties ir puikiai išmanančių, kaip įdomiai, teisingai, taisyklingai pateikti garsinę informaciją. Nederėtų mėgdžioti ar kopijuoti mums imponuojančių balsų, tačiau patartina iš jų mokytis, kartu formuojant individualų savos kalbėsenos stilių.
Individualaus balso iš pagrindų pakeisti negalime, tačiau treniruodami, sekdami ir kritiškai vertindami savo kalbėseną žmonės geba pasiekti kokybiškų rezultatų.
• Intonacija – padeda papildyti ar pakeisti žodžio prasmę, pabrėžti žodį.
• Tembras - suteikia kalbai spalvingumo, įvairialypiškumo.
• Tempas ir ritmas – leidžia kaitalioti kalbėjimo greitį, padeda komponuoti sakinius pagal prasmę ir reikšmingumą.
• Pauzės ir akcentai – padeda išlaikyti kalbos srauto tvarkingumą, nuoseklumą.
• Tembras - suteikia kalbai spalvingumo, įvairialypiškumo.
• Tempas ir ritmas – leidžia kaitalioti kalbėjimo greitį, padeda komponuoti sakinius pagal prasmę ir reikšmingumą.
• Pauzės ir akcentai – padeda išlaikyti kalbos srauto tvarkingumą, nuoseklumą.
Kokybiškai ir taisyklingai perskaityti tekstą televizijoje dirbantiems žurnalistams padeda sutartinių ženklų sistema. Populiariausi yra šie:
• Brūkšnelis „ –“reiškia trumpą pauzę.
• Dvigubas brūkšnelis „ -- “ tai ilgesnė pauzė, kai reikia intonacija pabrėžti žodį.
• Daugtaškis „ ... “ dažnai naudojamas, kaip sujungimams, rodantis jog pereinama nuo vienos žinios prie kitos.
• Dvitaškis „ : “ nurodo, kad bus vardijama keletas reikšminių žodžių iš eilės. Žymi, jog reikia stabtelėti.
Kai tekstas kuriamas individualiai (pačio žurnalisto), patogu naudoti savo sukurtus ženklus (pvz.: paryškinti, apvesti, pabraukti žodžius ir t.t.).
Balso intonacija privalo atitikti skaitomą tekstą. Pranešimą galima suvokti, kaip klausimų-atsakymų schemą (tokiu būdu pirmasis sakinys bus tolygus klausimui, antrasis atsakymui ir t.t.). Patartina naudoti kūno kalbą (veido mimikas, žvilgsnį…).
Siekiant išmokti nepriekaištingo skaitymo paslapčių, naudokitės šiais patarimais:
1. Pabrėžkite svarbiausius, esminius žodžius.
2. Kalbėseną „pagražinkite” įtaigiais, žiūrovui įspūdį darančiais būdvardžiais ir prieveiksmiais.
3. Darykite pauzes. Tai sudarys natūralumo ir profesionalumo įspūdį.
4. Pakelkite ir nuleiskite balso toną, laviruodami tekste.
5. Keiskite nuotaiką, mimikas, balso toną prisitaikydami prie situacijos ir pranešimo. Taip skaitymas taps įtaigesnis, išraiškingesnis ir įdomesnis.
2. Kalbėseną „pagražinkite” įtaigiais, žiūrovui įspūdį darančiais būdvardžiais ir prieveiksmiais.
3. Darykite pauzes. Tai sudarys natūralumo ir profesionalumo įspūdį.
4. Pakelkite ir nuleiskite balso toną, laviruodami tekste.
5. Keiskite nuotaiką, mimikas, balso toną prisitaikydami prie situacijos ir pranešimo. Taip skaitymas taps įtaigesnis, išraiškingesnis ir įdomesnis.
Norėdamas profesionaliai skaityti tekstą, žurnalistas turi ne tik turėti praktinės patirties, bet ir laikytis paprastų, tačiau skaitymo kokybę lemiančių taisyklių: atsipalaiduoti, vilkėti patogius drabužius, nevėluoti į darbo vietą, nekonfliktuoti su komanda, susikoncentruoti ties skaitomu tekstu ir t.t.
Atminkite, jog pagrindinis Jūsų klausytojas yra žiūrovas. Nors kalbate tūkstančiams televiziją žiūrinčių žmonių, privalote įsijausti į dviejų žmonių pokalbį (tarsi būtumėte su vieninteliu klausytoju). Taip kiekvienas sėdintis prie TV ekrano, manys jog naujieną pranešate būtent jam.
Atminkite, jog pagrindinis Jūsų klausytojas yra žiūrovas. Nors kalbate tūkstančiams televiziją žiūrinčių žmonių, privalote įsijausti į dviejų žmonių pokalbį (tarsi būtumėte su vieninteliu klausytoju). Taip kiekvienas sėdintis prie TV ekrano, manys jog naujieną pranešate būtent jam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą