Televizijoje naudojami keturių rūšių mikrofonai:
1. Dinaminiai – neleidžiantys patekti šalutiniams garsams, su porolono apsauga viršuje.
2. Kondensatoriniai – fiksuojantys garsą dideliu atstumu, surenkantys aplinkos garsus. Įkraunami, todėl naudoja kameros energiją.
3. „Blakės“ – miniatiūriniai įtaisai, segami prie drabužių.
4. Bevieliai mikrofonai.
• TV reportažo metu dažniausiai naudojami rankiniai mikrofonai. Imant interviu negalima laikyti mikrofono abiem rankom. Nedera jo glausti prie lūpų ar laikyti per arti veido (kad neįsirašytų kvėpavimo garsas). Atstumas nuo mikrofono iki kalbėtojo turi būti ir ne per didelis, kad garsas būtų švarus ir aiškus. Patartinas atstumas – apie 15cm nuo smakro.
• Kalbant žiūrovams, reporteris turi žiūrėti tiesiai į kamerą. Galima žvilgtelti į savo užrašus, tačiau tai neturėtų sukelti įtarimo, jog susidomėjote kažkuo pašaliniu ir užtrukti vos kelias sekundes. Nusukus žvilgsnį, reikia sugrįžti į tą pačią poziciją – tuo pačiu kampu žvelgti į kamerą, kaip ir pradžioje.
• Istorijos pagrindas – 5K: KAS?, KĄ?, KUR?, KADA?, KODĖL?. Žinoma, reporteris privalo prisitaikyti prie situacijos, akcentuoti svarbiausius, aktualiausius klausimus. Reikėtų vengti klausimo „kaip jaučiatės?“, nes vargu ar gausite atvirą atsakymą. Didesnė tikimybė, jog nutolinsite pašnekovą nuo savęs, jį sugluminsite ar supykdysite.
• Prieš interviu derėtų paaiškinti pašnekovui į kur reikia žiūrėti kalbant, paprašyti išsijungti mobilųjį telefoną, nuteikti optimistiškai, padrąsinti. Situaciją turi valdyti reporteris, o ne svečias.
• Negalima užduoti klausimų, kuriuose įžvelgiamas Jūsų, kaip žurnalisto subjektyvumas, požiūrio išraiška, vertinimas, nuomonė (pvz.: ar Jums patinka šis puikus prekybos centras?). Reporterio pozicija privalo išlikti neutrali, nešališka. Negalima nukreipinėti, bandyti paveikti pašnekovo nuomonės.
• Imti interviu galima ir iš kelių asmenų vienu metu. Kalbinant jaunimą, tos pačios grupės atstovus, kuriuos vienija bendra idėja, interesai ar norai, išgausite drąsesnius, išsamesnius atsakymus, nes žmonės jausis laisviau ir jaukiau, kai šalia bus juos palaikantys bendraminčiai.
• Reporteris privalo būti lankstus. Reikia parodyti svečiui, jog esate susidomėjęs jo atsakymais. Reporterio kalbėjimo tonas turėtų atspindėti situacijos nuotaiką, atmosferą (t.y. nelaimės metu, po liūdno įvykio ar išgyvenimų derėtų parodyti pašnekovui, jog esate supratingas, užjaučiantis, šiltas arba atvirkščiai – kalbant apie puikias naujienas, džiugius išgyvenimus, derėtų kalbėti dinamišku, nuotaikingu tonu).
Tik įsijausdami į situaciją ir sunaikindami atstumą tarp pašnekovo ir savęs, įgaudami kalbančiojo pasitikėjimą, gausite atvirus ir nuoširdžius atsakymus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą