6 Paskaita: balso technikos lavinimas

Balsas – pagrindinis reporterio darbo įrankis, todėl jį būtina lavinti ir tobulinti. Juk niekas nenorės klausytis pranešėjo, kurio dikcija „rėžia“ ausį, balso tembras yra nemalonus, o tarimas – nesuprantamas.

Šiuolaikinis žiūrovas yra labai reiklus ir išlepintas, todėl menkiausius reporterio minusus gali įvertinti kategoriškai neigiamai. Norėdamas tapti profesionaliu reporteriu, žurnalistas privalo siekti aukštos kalbėjimo kokybės. Jo balso tembras turi būti malonus klausytojo ausiai, kalbėjimo maniera aiški, drąsi, dalykiška. Negalima galbėti per lėtai, per greitai, per plonai ar per storai (t.y. – ieškoti „aukso vidurio“).

Visų pirma, turime suvokti, kaip mūsų balsas skamba iš šalies. Norint patikrinti savo sugebėjimus, vertėtų įsirašyti balso garso takelį į kamerą ar diktofoną. Tada privalumai ir trūkumai bus kaip ant delno.

Norint sudominti klausytoją ir sustiprinti pasakojimo įspūdį, patartina keisti kalbėjimo intonaciją, prisiderinant prie pranešamos naujienos nuotaikos (pvz.: kalbant apie „Žalgirio“ laimėtą pergalę – balsas gali būti pakilus, apie stichines nelaimes – sunerimęs, užjaučiantis, o apie statistiką ir įstatymų kaitą – neutralus ir t.t.).

Norint tapti profesionalu, teks daug praktikuotis, mokintis valdyti savo balsą ir atlikti kalbėjimo techniką lavinančias treniruotes. Pasitikėjimas savimi taip pat svarbus faktorius, o jis didėja įgyjant kuo daugiau žinių. Kiekvienas reporteris siekia tapti įdomus, aiškiai girdimas ir puikiai suprantamas.

Išgauti nepriekaištingą skambesį padeda kvėpavimas diafragma. Taip nepritrūkstama oro, nereikia dažnai įkvėpti, o vienu įkvėpimu galima pasakyti didelį informacijos kiekį.

Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai – labai paprasti, tačiau veiksmingi. Tiems, kuriems teko lankyti choro užsiėmimus, puikiai žino, kaip išgauti švaresnį ir aiškesnį garsą:

-    Kvėpuoti reikia ne pilvu, o diafragma;

-    Kvėpuojant negali kilnotis pečiai, jie turi išlikti tokioje pačioje padėtyje tiek įkvepiant, tiek iškvepiant;

-    Reikia atpalaiduoti raumenis, pramankštinti galvą, nemąstyti apie pašalinius dalykus, susikoncentruoti ties turimu tekstu;

-    Nugalėti kalbėjimo baimę padeda ilgas garsų „o“, „a“ tarimas, pirštų, rankų, kojų raumenų įtempimas ir atpalaidavimas;

-    Emocinė, fizinė ir psichologinė ramybė sudaro taisyklingo kalbėjimo pagrindą.