1 paskaita: Interviu

Konspektas sudarytas remiantis tekstu "On Camera: How To Report, Anchor and Interview" (Nancy Readon, Tom Flynn).  

TV interviu – tai viešai rodomas žurnalisto pokalbis su svarbiu kokios nors srities veikėju arba tiesiog įdomiu/talentingu/nukentėjusiu... asmeniu, kurio perduodama informacija būtų aktuali klausytojams/žiūrovams.

 Interviu galima skirstyti į dvi grupes:

1.       Hard News. Griežtai režisuotas, informatyvus pokalbis, įrašomas iš anksto. Tai svarbios žinios, aktualijos. Šis interviu turi griežtus laiko rėmus, pokalbio tempas dažnai būna greitas, stengiamasi suteikti kuo daugiau informacijos, per tam tikrą laiko intervalą.

2.       Soft News. Laisvesnio pobūdžio, emocionalus pokalbis (tiesioginis/gyvas arba įrašomas). Dažniausiai tai pokalbis su dienos herojumi; su šou pasaulio garsenybe; Šiuo atveju, pašnekovas turi jaustis patogiai, jaukiai, o žurnalisto užduotis – įgyti pašnekovo pasitikėjimą.

Pagrindinės interviu taisyklės yra paprastos, tačiau labai svarbios, tad norėdamas pasiekti gerų rezultatų:

1.       Ruoškis,

2.       Bendrauk,

3.       Klausykis.

 

Prieš eidamas į interviu su pašnekovu, žurnalistas turi:

• Pasirinkti ir suformuluoti interviu tikslą.

• Susipažinti su tema, objektu. Išanalizuoti nagrinėjamą temą, surinkti kuo daugiau reikalingos informacijos. Taip jis sudarys gerą įspūdį tiek žiūrovui, tiek pašnekovui (nes parodys, jog išmano pokalbio temą, situaciją), pokalbis bus informatyvesnis, įdomesnis. Nuo to priklauso interviu kokybė, be to – pašnekovas tikisi, jog žurnalistas bus kompetetingas ir žinos labai daug (ne tik tai, kas susiję su pokalbio tema, bet ir turės papildomos informacijos apie asmens veiklą, gyvenimą ar netgi apie tai, kas bus netikėta pačiam pašnekovui).

• Būtina iš anksto susisiekti su pašnekovu, aiškiai pateikti būsimo interviu tikslus, informuoti apie pokalbio laiką, vietą ir trukmę. Būsimas pašnekovas turi būti supažindintas su interviu pobūdžiu, laidos koncepcija.

• Jei yra galimybė – susipažinti su pašnekovu iš anksto. Prieš interviu galima paplepėti, pasišnekučiuoti (nebūtinai apie būsimo pokalbio temą, o apie bendrus dalykus). Tai leis išblaškyti įtampą, pasidaryti sau palankią atmosferą.

• Apgalvoti, kaip bus ruošiamasi interviu, kaip viskas vyks, sudėlioti esminius ir antraeilius klausimus, t.y. turėti klausimyną su daugiau klausimų nei reikia (jie gali būti naudingi besikeičiant pokalbio eigai arba padėti kontroliuoti situaciją).

• Tiek kviečiant pašnekovą pasikalbėti, tiek pačio interviu metu, reikia parodyti, jog jis jums yra įdomus. Reikia mokėti išklausyti, susikoncentruoti į tai, ką kalba jūsų svečias, stebėti jo gestus, mimiką. Kūno kalba dažnai pasako žymiai daugiau, nei žodžiai, o ją sekdami galime spontaniškai sugalvoti naują klausimą, taip pagyvindami pokalbį ir mažindami atstumą tarp savęs ir pašnekovo.

• Reikia vengti kalbos pauzių. Žurnalisto darbas – jas užpildyti.

• Jei pašnekovas nemandagus, žurnalistas – atvirkščiai – privalo išlikti nešališkas, santūrus ir mandagus (viso pokalbio metu, o pabaigoje padėkoti pašnekovui).

• Interviu pradžia – vienas svarbiausių momentų, tad pirmasis klausimas privalo būti įdomus, intriguojantis, aktualus, sudominantis tiek pašnekovą, tiek žiūrovą. Reikėtų vengti klausimų, kurių atsakymas (tikėtina) bus „taip“ arba „ne“. Pirmojoje interviu dalyje privalome užduoti esminius, sudėtingus, pačius svarbiausius klausimus, o ne tokius reikšmingus (papildomus) – pabaigoje.

• Negalima uždavinėti kelių klausimų iš karto – taip apsunkinsime tiek pašnekovą, tiek žiūrovus ir „neišpešime“ tiesaus, esminio atsakymo.

• Klausimai negali būti per ilgi, tačiau ši taisyklė galioja ir atsakymams. Reikia sugebėti taip valdyti situaciją, kad pašnekovas atskleistų atsakymo esmę, kuo greičiau/per turimą laiko tarpą.

• Netiesioginis „priartėjimas” prie pašnekovo (klausimas apie jo namus, linksma istorija, humoras, netgi anekdotas) pagyvina pokalbį, leidžia atsipalaiduoti, nesivaržyti. Atskleidžiamos emocijos visada domina žiūrovą.

• Kalbantis su svečiu (uždavinėdami klausimus) turime sudaryti įspūdį, kad tai - tikras ir nuoširdus dviejų žmonių pokalbis (klausimus užduodame pašnekovui, o ne filmavimo kamerai t.y. koncentruojame žvilgsnį į žmogų).

• Reikia skatinti pašnekovą atsiskleisti naujomis spalvomis, išryškinti jo privalumus ir jokiu būdu neįterpti/neprimesti savo nuomonės.

• Žurnalistas privalo būti kūrybingas, nesuvaržytas, lankstus ir smalsus. Jis neturi bijoti rizikuoti. Reikia ugdyti ne tik savo profesinius įgūdžius, bet ir mokytis pažinti, perprasti žmones, išmanyti psichologinius niuansus ir, be abejo, nuolat praktikuotis, praktikuotis ir dar kartą – praktikuotis!